Pažink Daugus

Kadaise čia buvę dideli miškų plotai, gausybė žvėrių giriose, bei apsčiai žuvų ežere traukdavo kunigaikščius ir didikus pailsėti, pamedžioti. Kai kurie istorikai teigia, kad Jogaila, medžiodamas Dauguose, susitiko su kryžiuočiais ir sudarė slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstučio. Vytautas Didysis iš Daugų išsiuntė daug raštų, laiškų, todėl manoma, kad ir jis čia dažnai lankydavosi. Iš jo susirašinėjimų su kitais to meto valdovais matyti, kad Dauguose buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilis. Būtent Vytauto paliepimu (1393 m.) Dauguose pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, įsteigta labai didelė parapija, kuriai priklausė Alytaus, Valkininkų, Dusmenų apylinkių kaimai. Didelę reikšmę turėjo ne tik įspūdingas kraštovaizdis bei turtinga gamta, bet ir puiki geografinė padėtis, nes per Daugus ėjo svarbūs susisiekimo keliai, kuriais valdovai ir pasiuntiniai vykdavo į Vakarų Europą, o iš ten kryžiuočių ordino ir kitų valstybių svečiai keliavo pro Daugus į Vilnių bei Trakus. Taigi šios apylinkės buvo ne tik didikų poilsio vieta, bet ir savotiškas diplomatinių klausimų sprendimo centras.

1792 m. Daugų miestas gavo Magdeburgo teises ir herbą (suteiktą Stanislavo Augusto), kuriame pavaizduotas alebarda ir kalaviju ginkluotas karys, kaip manoma, turėjęs saugoti Daugų miestą ir visą kraštą nuo gresiančio pavojaus. Tačiau neilgai trukus miesto savivalda buvo panaikinta, o herbas ilgam pamirštas. Tik po 200 metų Daugų istorinis herbas buvo oficialiai atkurtas, jį perpiešė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Siekiant lakoniškumo buvo atsisakyta nereikšmingų žemės, sijono spalvų ir atspalvių. Melsva šarvų spalva pakeista į mėlyną, kad geriau derėtų prie sidabrinio herbo lauko. 1998 m. lapkričio 2 d. iškilmėse naują herbą oficialiai Daugams įteikė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Šią kario figūrą vietiniai gyventojai nuo seno vadina Daugiu ir laiko savo sergėtoju. Dėl šios priežasties, apie 1980 m. drožinių meistras Romas Klimavičius (šiuo metu gyvenantis Klaipėdoje), daugiškio Algimanto Zubavičiaus padedamas, padirbo ir ant kalniuko ties Daugų miestelio riba pastatė įspūdingo dydžio medinę kunigaikščio Daugio skulptūrą, tapusią viso krašto simboliu, pasitinkančiu ir išlydinčiu miesto svečius.

Miestelyje stovi Daugų Dievo Apvaizdos mūrinė bažnyčia, statyta 1858-1862 m. pagal architekto T. Tišeckio projektą (2012-aisiais atšventusi 150-ies metų jubiliejų). Dabartiniams maldos namams būdingi modifikuoti gotikos, klasicizmo ir baroko stiliaus bruožai, joje yra vertingų meno kūrinių. Pati bažnyčia bebokštė, todėl šalia pastatyta varpinė. Šventoriaus tvora – akmenų mūro, su klasicistiniais vartais. 1914–1928 m. čia klebonavo garsus Vilniaus krašto lietuvybės stiprintojas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos ministras pirmininkas (1938-1939) Vladas Mironas. Netoli Daugų, Bukaučiškių kaime, turėjęs dvarą, kuriame dažnai lankydavosi prezidentas Antanas Smetona, garsūs dainininkai Kipras Petrauskas ir Antanas Sodeika, V. Mirono pusbrolio dukra, žinoma teatro aktorė Monika Mironaitė. Šiandien iš V. Mirono dvaro likusi tik koplyčia, įtraukta į kultūros paveldo registrą ir laikoma viena svarbiausių lankytinų vietų apylinkėje. Daugų Vlado Mirono gimnazija, pavadinta šios iškilios asmenybės garbei, kasmet organizuoja jau tradicija tapusią estafetinio bėgimo rungtį „Mirono kelias“. Šis prasmingas renginys, simbolizuojantis V. Mirono stiprybę, suburia ne tik rajono, bet ir respublikos mokyklas.

Pirmą kartą istorijos šaltiniuose Daugų parapinė mokykla paminėta 1777 m., kurią tais metais lankė 12 vaikų. Nuo 1923-ųjų iki 1944-ųjų Dauguose buvo tik pradinė mokykla. 1944 m. pradinė mokykla perorganizuota į progimnaziją, o 1947-aisiais – į gimnaziją. Nuo 1949 m. Daugų miestelyje veikė vidurinė mokykla, o 2011-aisiais jai vėl suteiktas gimnazijos statusas. Mokyklą garsino ir tebegarsina visoje Lietuvoje žinomi žmonės: poetė Onė Baliukonė (1948-2007) – Nacionalinės premijos laureatė, poetas bei literatūros kritikas Dainius Gintalas (g. 1973), biologijos mokslų daktaras Juozas Vasiliauskas (g. 1932), parašęs knygas apie vaistingų augalų panaudojimą. Visame pasaulyje birbynę išgarsino Muzikos akademijos profesorius Antanas Smolskus (1951-2003). Čia mokėsi socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras buvęs Seimo narys Juozas Listavičius (g. 1929), kancleris kunigas Rokas Puzonas, režisierius Valdas Babaliauskas (g. 1961), sukūręs vaidybinius filmus „Vilniaus legendos“, „Vidurnakčio vagonai“, „Vargšų biblija“, režisavęs publicistines laidas „Savęs link“, „Nakviša“, „Liaudies kuryba“, laidų ciklą apie dailę. Režisierius seriale „Giminės“ išbandė ir aktoriaus profesiją (Tado Urniežiaus vaidmuo). Daugų Vlado Mirono gimnazijoje, kuri šiemet atšventė 70-ies metų jubiliejų ir buvo įvertinta 24-aja vieta iš 424 Respublikos mokyklų, mokosi 315 mokinių.

2004 m. autorių kolektyvas išleido knygą „Daugai“, kuriame labai detaliai aprašoma miesto istorija, žymiausi daugiškiai, lankytinos vietos ir kita svarbiausia informacija. Ši knyga sudaryta iš žinomų Lietuvos istorikų, etnologų, archeologų ir kitų sričių mokslininkų parengtų straipsnių, kuriuose remiamasi autentiškais žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų ir archyvų medžiaga bei mokslinėmis studijomis. Tai yra vienas patikimiausių bei objektyviausių šaltinių, norintiems daugiau sužinoti apie Daugus.